delninkas

delniñkas (-nỹkas) sm. (2) 1. savo darbo pustyklė (medinė lentelė, aplieta smėliu su derva), brukštė: Ansdėk kišeniun delnykùs, šienaut eisim Ad. 2. Tvr diržas skustuvui suleisti, galąsti: Blogas delnỹkas, negalima skustuvo supustyt Plš.